one hour of sunday

Na ir kodel vaikinai visada taip daro? Kai jau nusprendziau kad man jo jau nereik, kad as verta daug geresnio ir nieko daugiau nei geri draugai ir negaleciau pletot, Jis nusprendzia atvirksciai - kad as verta demesio ir ne betkokio. Tai tikrai buvo kabinimas : crakin smile, ranksluosciu dauzymas, norejo imest mane i ezera,vis pabrezdavo kad as tokia ar anokia, ne is graziosios puses.Bet mes abu zinom ka tai reiskia. Ok keliais sakiniais sunkiai tai paaiskinsi, bet galima buvo justi, dazni prisilietimai, visada noreko but salia, netgi prisimine kad ne su ta bliuska buvau, come on, we all know ____, kadkritau i aki.Bet vistiek , kodel dabar? Kai jau jis man neatrodo toks vertingas.kodel negalejo rodyt demesio, kai man jo tikrai reikejo. Nesiskundziu, demesio man niekada nebus per mazai. Bet dabar butent is jo man tiek nereik. Ir delema nemaza, jei priimsiu ar netapsiu kokia kvailele ir jis man galvos nesujauks. Jei ne -tuomet prades rodyt demesi kitai ir pavydesiu baisiausiai. Ar mokesiu islaikyt pernelyg arti neprisileisdama? O gal isikliopinsiu, neduok dieve. Kolkas smagu laika praleist ir tiek. Smagu kol smagu. Ir kodel turiu kvarsint galva del azkokio nupiepusio, visiskai ne mano tipo ir stiliaus ir visa kita - absoliuciai ne man.DAMN tuos bernus.